- tiškėti
- tiškė́ti, tìška, -ė́jo intr. DŽ, NdŽ, KŽ 1. Š teškėti: Nuo visų pastogių vanduo čiurkšliumi tiškėjo Žem. Sykelį kirto, kraujas tiškėjo, kai antrą kirto, žemė drebėjo LB111. 2. lakstyti, sklisti į šalis: Kai par daug prideda [į piestą], tìška grūdai Dgč. | refl.: Visur ugnys iš strielbų tiškas, jau tiškas. Plyšta nuo riksmo miškas, jau miškas A.Strazd. 3. pyškėti: Vandenė[je] gulėsi, o čia tau duoda, tìška, žiba visi pašaliai, jug, žinai, an karo! Kv. \ tiškėti; ištiškėti; patiškėti; sutiškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.